Madeiros sala
Madeira su gretimomis Porto Santo, Dezertašo ir dar keletu smulkių salų sudaro Madeiros salyną. Sala ilgus amžius buvo negyvenama, kol portugalų jūrininkai neatrado jos ir pradėjo apgyvendinti. Iš Kipro atvežta vynmedžių, iš Sicilijos – cukranendrių. Madeiros cukranendrių sistema tapo pavyzdžiu, kuriuo sekta vėliau Amerikoje įkurtose portugalų kolonijose. Pradžioje Madeira klestėjo kaip cukraus eksporto centras, vėliau pagrindine preke tapo Madeiros vynas.
Šiaurinėje Madeiros pusėje dažniau būna vėjuota, dažniau apsiniaukę ir temperatūra pora laipsnių žemesnė nei pietinėje pusėje. Pietinė pusė labiau mėgstama turistų dėl šiltesnės oro temperatūros net ir žiemą. Čia ištisus metus žydi sodai, o ore plevena levandų kvapas.
Salos paviršius kalnuotas, nes Madeiros sala – virš vandenyno lygio iškilusi povandeninio ugnikalnio viršūnė. Madeiroje būdingi lauramedžių miškai, kurie įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Madeiros sala yra artimesnė Afrikos krantams nei Portugalijos, bet, nepaisant to, saloje jaučiamas portugališkas stilius, kultūra ir istorija.
Madeira labiau tinka keliautojams besidomintiems nuostabia gamta, kalnais, skaniu maistu ir vynu bei nevaldomu vandenynu. Beveik visi salos paplūdimiai yra akmenuoti, o smėlėtų – vos keletas.
Viešojo transporto infrastruktūra Madeiroje nėra labai gerai išvystyta, nes autobusai nevažiuoja labai dažnai, todėl salą smagu pažinti keliaujant dviračiu ar automobiliu – keliai vingiuoti ir įspūdingi. Saloje galima rasti egzotiškus augalus, atogrąžų kraštams būdingus vaisius, stačius uolų kraštus, krioklius ir pasakiško grožio pakrantę. Saloje labai populiarūs kalnų žygiai, kurių dėka galima susipažinti su Madeira ir atrasti slaptų salos brangakmenių.
Madeiros gamta išties atimanti žadą, o kur dar jaukūs žvejų miesteliai, siauros salos sostinės – Funšalio – gatvelės, etnografiniai nameliai. Funšalio centre yra funikulierius, kuriuo galima užkilti į Monte kalną ir pasigrožėti fantastiškais vaizdais: smulkios miesto detalės, prieplauka, vandenyno bangos. O kalno viršuje yra botanikos sodas su dailiais gėlynais, egzotiškais augalais ir aplink skraidančiais tropiniais paukščiais. Antrasis aukščiausias pasaulio iškyšulys slepiasi kaip tik Madeiroje. Kabo Žirao – šio iškyšulio viršuje įrengta apžvalgos aikštelė stikliniu dugnu. Atsiveriantys vaizdai – atimantys žadą. Prie kyšulio krantų dažnai atplaukia delfinai, išnyra vėžliai ir netgi banginiai, taigi gali pasisekti juos pamatyti. Porto Monizas – miestelis, žinomas dėl savo lavos baseinėlių, kuriuos suformavo ne kas kitas, o pati gamta. Kadaise išsiveržus ugnikalniui lava tekėjo iki pat vandenyno, tada greitai atvėso ir sukūrė bangų skalaujamus baseinėlius. Išsimaudyti čia tikrai verta – nepamirštama patirtis visam gyvenimui.
Kadangi Madeirą iš visų pusių supa vandenynas, nenuostabu, jog čia gaminama ypač daug įvairių žuvies patiekalų. Aišku, neapsieinama ir be mėsos, vienas populiariausių valgių – espetada – su lauro ant iešmo iškepta mėsa (dažniausiai jautiena). Madeira taip pat garsi savo vynu, kuris čia gaminamas nuo seniausių laikų. Tiesa, šis vynas yra stipresnis ir brangesnis, nei mums įprasta – vynuoges saloje auginti labai sudėtinga.
Suvenyrai, dažnai parvežami iš Madeiros: garsiausias Madeiros medaus pyragas, tropiniai vaisiai: gvajavos, papajos, pasiflorai, pončos maišymo lazdelė, gėlių sodinukai: orchidėjos, strelicijos, žydintieji artišokai, azulechas – glazūruota keramikinė plytelė, išmarginta baltai mėlynais ornamentais ir naudojama puošiant pastatus ar dekoruojant sienas.