Kviečiame pažinti jauniausią Vilniaus priemiestį — Žvėryną. Nenusivilsite!
Ekskursiją pradėsite prie tilto į Žvėryną iš Gedimino prospekto pusės, pereisite per jį ir Vytauto gatve, apžiūrėdami medinę architektūrą ir ne tik, ateisite iki Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios. Eidami lygiagrečiai išdėliotomis gatvėmis, pasieksite Kenesą, toliau — iki pirmosios radijo stoties. Ekskursiją baigsite prie Liubarto tilto.
Norintiems užsisakyti individualią ekskursiją, Jūsų pageidaujamu laiku ir data, kreiptis į organizatorių tel. +37068464786 arba egle@kelioniulaikas.lt
Bauda už pamestą/sugadintą audio aparatūrą - 60,00 EUR/vnt.
2001 m.minint Žvėryno prijungimo prie miesto 100-ąsias metines, apie jį daug kalbėta ir ginčytasi. Vieniems atrodė, kad yra per didelė prabanga beveik miesto centre laikyti kurortą primenančią zoną, todėl reikėtų šį rajoną intensyviai urbanizuoti. Kiti, ypač Žvėryne gyvenantieji, bandė įrodyti šio rajono architektūrinio audinio ypatybes, jo paveldo vertę. Dar XVI a. teritoriją perėmė Radvilos: jie čia rengdavo medžiokles, galbūt net įveisė žvėrių (iš čia ir atsirado vietos pavadinimas). Sklando legendų apie buvusį medžioklės dvarelį. XIX a. pab. prasidėjo nauja era — Žvėrynu susidomėjo keli turtingi Peterburgo dvarininkai. Didžiausi pokyčiai įvyko 1892 m., jo savininku tapus pirkliui V. Martinsonui. Jis ėmėsi parceliuoti Žvėryną ir pardavinėti sklypus vasarvietėms. Iki I-ojo pasaulinio karo galutinai susiformavo dabartinis taisyklingo plano gatvių tinklas. 1938 m.medinė statyba sustojo, prasidėjo vien mūro etapas. Sovietmečio pradžioje atsirado tipinių mažaaukščių namų, antroje epochos pusėje — daugiaaukščių, tačiau prestižą rajonas išlaikė. XX-XXI a. sandūroje Žvėryną praturtino ambasadų ir užsienio diplomatų rezidencijų pastatai. Taip susiformavo plačiausio spektro architektūros puokštė.
2001 m.minint Žvėryno prijungimo prie miesto 100-ąsias metines, apie jį daug kalbėta ir ginčytasi. Vieniems atrodė, kad yra per didelė prabanga beveik miesto centre laikyti kurortą primenančią zoną, todėl reikėtų šį rajoną intensyviai urbanizuoti. Kiti, ypač Žvėryne gyvenantieji, bandė įrodyti šio rajono architektūrinio audinio ypatybes, jo paveldo vertę. Dar XVI a. teritoriją perėmė Radvilos: jie čia rengdavo medžiokles, galbūt net įveisė žvėrių (iš čia ir atsirado vietos pavadinimas). Sklando legendų apie buvusį medžioklės dvarelį. XIX a. pab. prasidėjo nauja era — Žvėrynu susidomėjo keli turtingi Peterburgo dvarininkai. Didžiausi pokyčiai įvyko 1892 m., jo savininku tapus pirkliui V. Martinsonui. Jis ėmėsi parceliuoti Žvėryną ir pardavinėti sklypus vasarvietėms. Iki I-ojo pasaulinio karo galutinai susiformavo dabartinis taisyklingo plano gatvių tinklas. 1938 m.medinė statyba sustojo, prasidėjo vien mūro etapas. Sovietmečio pradžioje atsirado tipinių mažaaukščių namų, antroje epochos pusėje — daugiaaukščių, tačiau prestižą rajonas išlaikė. XX-XXI a. sandūroje Žvėryną praturtino ambasadų ir užsienio diplomatų rezidencijų pastatai. Taip susiformavo plačiausio spektro architektūros puokštė.
Atsiliepimų šiai kelionei nėra.