Kelionė į Maroką15 d.

Vilnius – Marakešas

Skrydis Vilnius – Ryga – Marakešas. Popiet atvykimas į Marakešą. Laisvas laikas/poilsis. Apsistosime viešbutyje netoli Medinos. Medina – tai istorinė miesto dalis, tad galėsime lengvai nuklysti į chaotišką ir spalvingą Marakešo senamiestį.

Marakešas

Papusryčiavus viešbutyje pradėsime pažintį su Marakešu. Vietinio gido vedami klaidžiosime po antrąjį seniausią Maroko imperatoriškąjį miestą. Miestas šimtmečius buvęs svarbia prekybininkų ir keliautojų stotele dar yra vadinamas Maroko pietų perlu.

Ekskursijos metu klaidžiosime Marakešo medinos labirintais. Taip pat aplankysime garsųjį Jardin Majorelle* botanikos sodą (būtina išankstinė rezervacija), Bahia rūmus*, Saadų kapus*, Ben Youssef Medresę*. Taip pat pamatysime Kutubijos mečetę, kurios 77 metrų minaretas dominuoja pačiame Marakešo centre. Vėliau turėsime laiko patyrinėti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Djemaa el Fna (Jemaa el Fnaa) aikštę, kuri yra viena pagrindinių Marakešo kultūrinių erdvių. Aikštėje veikia vietinės kavinės ir garsusis Marakešo turgus, kuris gražiausiomis savo spalvomis atgyja naktį. 

Nakvynė Marakeše.

Marakešas – Aukštojo Atlaso kalnai – Dadeso slėnis

Po pusryčių viešbutyje paliekame Marakešą ir pradedame kelionę link Sacharos dykumos. Kirsime Aukštojo Atlaso kalnus per Tizi n‘Tichka kalnų perėją, kuri siekia net 2200 metrų aukštį. Tai aukščiausia kalnų perėja Šiaurės Afrikoje. Toliau kelias vingiuoja per įvairius šiauriniams Atlaso šlaitams būdingus kaimelius, senovinius gynybinius įtvirtinimus, Glaoua genties teritoriją, kol galiausiai pasieksime Ait Benhaddou kaimą. 

Ait Benhaddou yra į UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąrašą įtraukta vieta. Tai įtvirtintas Maroko kaimas, stovintis karavanų kelyje, vedančiame iš Sacharos į Marakešą. Pats kaimas yra puikus Maroko molinės architektūros pavyzdys, kuriame taip pat pamatysime Marokui būdingas gynybines tvirtoves, t.y. kasbas (kasbah). 

Popiet keliausime į Varzazatą, miestą įsikūrusį Sacharos dykumos pakraštyje. Varzazatas kitaip dar vadinamas Afrikos Holivudu. Čia įsikūrusi didžiausia, pagal žemės plotą, kino studija pasaulyje – Atlas Corporation Studios* – kur ir turėsime progą pamatyti kino aikštelės gyvenimą iš arti. Varzazate nufilmuoti tokie filmai kaip: Mumija, Gladiatorius, Asteriksas ir Obeliksas bei daug kitų žinomų filmų.

Kelionę tęsdami Tūkstančio kasbų keliu pravažiuosime tradicinius berberų namus, stūksančius uolietuose upių pakrantėse. Apsilankysime Amridil Kasboje*, vienoje iš geriausiai išlikusių tvirtovių Maroke, pravažiuosime pro Rožių slėnį.

Dieną baigsime Dadeso upės slėnyje. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje arba riade. Riadas – tradicinis marokietiško stiliaus viešbutis, dekoruotas ryškiais spalvų akcentais ir mozaikinėmis plytelėmis, o jame esančiame vidiniame kieme įrengtas sodas ar fontanas, aplink kurį yra išdėstyti kambariai. Nakvynė riade tai dar viena unikali marokietiška patirtis.  

Dadeso slėnis – Sacharos dykuma

Papusryčiavę ir išsiregistravę iš viešbučio, važiuosime į Tinghiro miestą (Tinghir), įsikūrusį prie Togdhos upės oazės. Šalia miesto taip pat yra Todghos tarpeklis. Jis yra 40 km ilgio iš kurių vaizdingiausi yra paskutiniai 600 m. Šioje atkarpoje kanjonas susiaurėja iki 10 m pločio, o uolų aukštis siekia net 160 m. Būtent čia, įspūdingiausioje tarpeklio dalyje, turėsime progą paklaidžioti siaurais Todghos kanjono koridoriais.

Popiet vyksime pro Tinejdad ir Touroug palmių giraitę. Sustosime rytų Maroke esančiame Erfudo (Erfoud) miestelyje, kuris garsėja iškasamomis fosilijomis. Sacharos dykuma prieš milijonus metų buvo apsemta sekliu sūriu vendens telkiniu, tad vaizdas buvo priešingas tam, kuris matomas šią dienai. Jūrą keitė smėlio jūra ir šis dramatiškas pokytis vis dar matomas Vakarų Sacharoje, kur vis dar galima aptikti vėžlių, trilobitų, amonitų ir kitų gyvių fosilijas, gyvenusių dabartinėje Sacharos dykumos teritorijoje. Erfude turėsime progą pamatyti eksponuojamas Sacharoje randamas fosilijas.

Vėliau keliausime tiesiai į dykumos kaimelį Merzouga, esantį pačiame Šebi ergo (Erg Chebbi) kopų pakraštyje. Šebi ergas – vienas iš dviejų Maroke esančių Sacharos smėlynų, kuris tęsiasi 22 km iš šiaurės į pietus, jo plotis siekia iki 10 km, o kopų aukštis – net iki 150 m. Šiame Sacharos dykumos smėlyne yra didžiausios kopos visoje Šiaurės Afrikoje. 

Vėliau kupranugarių pagalba įveiksime aukštas Šebi Ergo kopas, palydėsimę saulę ir galop pasieksime berberų stovyklavietę esančią viduryje smėlyno. Nakvosime palapinėse, pritaikytose patogiai nakvynei su visais reikiamais patogumais (čiužiniai, patalynė, tualetai, virtuvė). Vakarienei skanausime marokietiškų patiekalų po kurio seks tradicinės marokietiškos muzikos pasirodymas.

Nakvosime Sacharos dykumoje. 

Sacharos dykuma

Penktąją kelionės dieną pradėsime anksčiau nei įprastai. Šiandien kelsimės stebėti saulėtekį dykumoje, o papusryčiavus leisimės į nuotykį dykumoje visureigiais. 

Keliaudami pro Šebi smėlio jūrą sutiksime dykumų klajoklius ir susipažinsime su jų gyvenimo būdu. Važiuodami visureigiais aukšta uolėta Sacharos dykumos plynaukšte grožėsimes panoraminiais vaizdais į Šebi smėlyną ir kitais atsiveriančiais dykumos kraštovaizdžiais. Taip pat pamatysime dykumoje esantį apleistą kalnakasių kaimelį – Mifis (M’ifis).

Vėliau apsilankysime Khemliya kaime, esančiame netoli Alžyro sienos, kuriame gyvena juodaodžių berberų bendruomenė. Tai buvusių vergų palikuonys atkeliavę į Maroką druskos keliu iš Senegalo ir Sudano. Čia turėsime puikią progą išgirsti tradicinę Gnawa muziką. Tai itin saugomas ir gerai išlikęs kultūrinis Maroko paveldas jungiantis ritualinę poeziją su tradicine muzika ir šokiais. Pasimėgavę gyvu Gnawa muzikos pasirodymu, norintys galės pietums išmėginti tradicinės naminės berberiškos picos.

Grįžus į stovyklavietę, ragausime vietinių klajoklių darytos mėtų arbatos ir skirsime laiko poilsiui. Prieš stebėdami saulėlydį turėsime laiko pasivaikščioti po aukščiausias kopas Maroke, o sutemus stebėsime žvaigždes ir Paukščių taką juodame nakties danguje. Po tradicinės marokietiškos vakarienės, norintys vakarą galės praleisti prie laužo klausantis tradicinės berberų muzikos.

Nakvynė dykumoje. 

Merzouga – Fesas

Papusryčiavus pajudėsime visuregiais per kopas atgal į Merzougą. Grožėdamiesi įspūdingu kraštovaizdžiu į palmių giraites ir berberų kaimus, pasieksime Zizo oazę. Zizo upės slėnyje esanti oazė yra viena didžiausių Maroke. Kelyje link seniausiojo imperatoriškojo Maroko miesto – Feso, pietauti stosime Midelto kaimelyje, esančiame Atlaso kalnų papėdėje. Vėliau kelias vingiuos kalnų slėniais iki Azrou kedrų miško. Čia vis dar gyvena magotai, nykstanti beždžionių rūšis, kurių laukinėje gamtoje gyvena iki 10 tūkst. individų. Vėliau pravažiuosime viduryje Aukštojo Atlaso kalnų esantį Ifraną – populiarų Maroko slidinėjimo kurortą, kuriame užfiksuota žemiausia Afrikoje temperatūra -24 °C. Tai šveicariško stiliaus Alpių kaimelį primenanti gyvenvietė, dar žmonių vadinama „Maroko Šveicarija“. Įveikę Atlaso kalnus atvyksime į Fesą. Nakvynė viešbutyje.

Fesas

Papusryčiavus viešbutyje dieną skirsime susipažinimui su Fesu. Tai seniausias imperatoriškasis miestas Maroke ir vienas iš geriausiai išlikusių bei gražiausių viduramžių miestų pasaulyje. Feso senasis miestas, t.y. medina, yra suskirstytas į du rajonus: naująjį Fesą (Fes-Jdid) ir Feso senamiestį (Fes el Bali). Pastarąjį geriausiai galima apibūdinti kaip minaretais ir kupolais išpuoštą stogų jūrą, o gatvelių tinklas yra per siauras automobiliams ir per klaidus nepaklysti be vietinio gido pagalbos. Feso senamiestyje galima suskaičiuoti daugiau nei 10 tūkstančių gatvelių, kuriose kaip pagrindinė transporto priemonė vis dar naudojami asilai ir mulai.

Lankydamiesi Fes el bali pamatysime Al Karauino mečetę, kurioje veikia vienas seniausių pasaulyje universitetų. Dar IX a. įkurta mečetė kartu su medrese (musulmonų dvasininkų aukštoji mokykla) palaipsniui tapo vienu svarbiausiu Islamo pasaulio dvasinių ir mokslinių centrų. Al Karauino universitetas laikomas seniausia tebeveikiančia mokymo įstaiga pasaulyje. Vėliau keliausime pro Feso turgų, kuriame galima rasti visko: nuo papuošalų, prieskonių iki chna. Medinoje pamatysime Ech Cherabliyine mečetę, dar kitaip žinomą kaip šlepečių gamintojų mečetę. Taip pat apsilankysime Bou Inania Medresėje* ir Funduq al-Najjarin* istoriniame karavansarajuje, kuriame dar XVIII a. pradžioje apsistodavo nakvynei karavanai arba pavieniai keliautojai. Dabar čia veikia medienos meno ir amatų muziejus, kurio kolekciją sudaro medžio dirbiniai iš viso Maroko.

Apsilankysime ir naujajame Fese (Fes-Jdid), kuris buvo pastatytas Marinidams valdant Maroką. Sultonas papuošė šį rajoną įvairiais pastatais: gynybine siena, Didžiąja mečete, rūmais ir tokiu būdu palikęs naująjam Fesui didžiulį architektūrinį paveldą iki šių dienų. Fes el-Jdid iki 1912 m. veikė kaip Maroko administracinis centras. Čia apžiūrime karališkuosius rūmus (Dar al-Makhzen) ir Mellah (žydų kvartalą).

Nakvynė Fese.

Fesas – Šefšauenas

Papusryčiavus leisimės į istorinę kelionę. Kelionės metu nuo Feso iki Šefšaueno patirsime ne tik šalies istoriją, kultūrą, bet ir pamatysime Maroko architektūros stebuklus.

Išvykus iš Feso pirmiausia pasieksime Meknesą – jau trečiąjį mūsų lankomą imperatoriškąjį Maroko miestą. Meknesas buvusi Maroko sostinė, tad nenuostabu, kad tai didybe alsuojantis miestas, kitaip dar vadinamas Maroko Versaliu. Daugelį Mekneso miesto dalių supa vartai. Vieni iš įspūdingiausių yra Bab Mansur vartai, esantys tarp imperatoriškojo miesto ir medinos. Tai vizitine miesto kortele tapę monumentalūs vartai, dekoruoti įmantriais raižiniais ir mėlynomis, Marokui būdingomis, zeližo plytelėmis.

Vėliau aplankysime Volubilį*. Tai istorinis ir geriausiai išlikęs Romos imperijos miestas Šiaurės Afrikoje, pastatytas pagal tipišką romėnišką architektūros pavyzdį. Keliaudami Rifo kalnais pasieksime Šefšaueną.  

Nakvynė viešbutyje Šefšauene.

Šefšauenas

Šefšauenas – dar kitaip žinomą kaip mėlynasis Maroko perlas. Miestelį supa kalnai, kur ir turėsime progą pasivaikščioti tarp mėlynai baltų Šefšauenos medinos sienų ir apžiūrėti unikalius vietos turgus. Norintys už papildomą mokestį galės vykti iki Akchour krioklio* esančio Talassemtane nacionaliniame parke. Netoli Šefšaueno, Rifo kalnuose, esantis nacionalinis parkas garsėja savo kriokliais bei natūraliai susifromavusiu Dievo tiltu, jungiančiu krioklius. Žygis nacionaliniame truks 4 valandas.

Šefšauenas – Tanžeras

Po pusryčių paliksime mėlynąjį Maroko perlą ir vyksime į Maroko šiaurę, kur aplankysime Tetuaną – buvusią Ispanijos protektorato sostinę esančią netoli Viduržemio jūros pakrantės. Tai vienintelis Maroko uostamiestis ant Viduržemio jūros kranto. Vėliau keliausime iki Tanžero, įsikūrusio Gibraltaro sąsiaurio pakrantėje, Spartelio iškyšulyje.

Nakvynė Tanžere.

Tanžeras – Rabatas

 Po pusryčių paliksime Tanžerą ir vyksime į Maroko sostinę Rabatą. Tai bus ketvirtasis ir jauniausias imperatoriškasis Maroko miestas, kuriame apžiūrėsime Udajų kasbą* ir turėsime progą apsilankyti Šelo nekropolyje*.

Taip pat Rabate pamatysime nuo 12 a. stovintį, tačiau taip ir nebaigtą statyti Hassano bokštą. Bokštas iš tiesų yra minaretas, statytas šalia mečetės, kuri turėjo būti pagal tuometinio kalifo užsakymą statoma kaip didžiausia vakarų musulmonų pasaulyje mečetė, o minaretas didžiausias pasaulyje. Tačiau mirus kalifui, statybos sustojo, o 44 metrų aukščio minaretas taip ir liko stovėti iki šių dienų šalia vos pradėtos statyti mečetės.

Nakvynė viešbutyje.

Rabatas – Kasablanka – Savira

Pusryčiai viešbutyje, po jų paliekame Maroko sostinę ir iškvykstame link triukšmingo metropolio – Kasablankos. Tai didžiausias Maroko miestas, kuriame gyvena beveik 3,5 mln. žmonių. Nepaisant to, kad dar viduramžiais klestėjusiam miestui teko būti kelis kartus visiškai nusiaubtam, šiandien dienai Kasablanka yra vienas pagrindinių Šiaurės Afrikos verslo ir svarbiausias Maroko pramonės centrų. Kasablankoje pamatysime garsiausią miesto statinį – Hassan II mečetę*. Tai didžiausia veikianti mečetė Afrikoje, ir trečia pagal dydį pasaulyje, o mečetės 210 metrų aukščio minaretas yra antras pagal dydį pasaulyje.

Vėliau keliausime į Saviros (Essaouira) kurortą. Atlanto vandenyno pakrantėje esantis miestas yra populiari marokiečių atostogų vieta. Saviros senamiestis yra įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Platūs paplūdimiai ir įtvirtinta medina gena čia apsilankyti ne tik vietinius, bet ir užsieniečius. 6-tame dešimtmetyje Savira buvo žinoma kaip Maroko hipių sostinė, šiandien tai yra jaunimo kurortas, traukiantis banglenčių ir vėjo aitvarų sporto mėgėjus. Čia taip vyksta gnawa muzikos festivaliai.

Nakvynė Saviroje.

Poilsio diena Saviroje

Norintys atsipūsti ir skirti dieną paplūdimiui tai galės padaryti būtent čia. Saviros kurortas ideali tam vieta. Platūs paplūdimiai, promenada ir paplūdimio kavinės leis atsipalaiduoti ir pasidžiaugti Maroko saule ir Atlanto vandenynu. Gražiais panoraminiais vaizdais į vandenyną galima džiaugtis iš Saviros uosto arba mediną juosiančių sienų viršaus. Tie, kas norės aktyviau praleisti laiką, galės išmėginti banglenčių, jėgos aitvarų ar burlenčių sportą. 

Nakvynė viešbutyje arba riade.

Savira – Marakešas

Po pusryčių paliksime Saviros kurortą ir vyksime į Marakėšą. Laisvas laikas.

Nakvynė Marakeše.

Marakešas – Vilnius

Pusryčiai. Skrydis iš Marakešo per Rygą į Vilnių.