Istorinės atminties paieškos Ukmergės krašte1 d.

Siūloma programa (galime koreguoti pagal Jūsų poreikius)

Išvyksite ryte. Lankysite atgijusį Krikštėnų dvarą. Šaltiniuose Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. XIX a . viduryje Krikštėnuose pastatyti vėlyvojo baroko stiliaus rūmai. Dvaro savininkai vis keitėsi. Šiandien Krikštėnų dvaras vėl atgijo, atkurtas ir unikalus jo stilius. Dvaras įsikūręs ramioje ir nuošalioje vietoje, išskirtinėje nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu. Apžiūrėsite dvarą, parką, išgersite rytinės kavos ar arbatos su firminiu dvaro desertu. Vyksite į Pabaiską– vienintelį Lietuvos miestelį, kurio atsiradimą lėmė šioje vietoje įvykęs mūšis. Istorikų jis yra prilyginamas Žalgirio mūšiui. Pabaisko mūšyje 1435 m. sutriuškinus Vokiečių ordino Livonijos atšaką, buvo baigta 250 metų trukusi lietuvių kova su Vokiečių ordinais. Kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis mūšio lauką pavadino Pabaisku — nuo lenkiško žodžio „pobojowisko“, reiškiantį mūšio lauką.  Pirmąją bažnyčią Pabaiske netrukus po mūšio pastatė jo nugalėtojas Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis,  aplink kurią įsikūrė dabartinis Pabaisko miestelis. Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia – žymiausias miestelio architektūros paminklas. Dabartinė akmenų mūro Švč. Trejybės bažnyčia statyta 1819–1836 m. Jos šventoriuje stūksančioje akmens mūro varpinėje, tarsi kokios pilies bokšte, keturi bronziniai varpai ir  kokią istorinę atmintį jie saugo.  Didysis Pabaisko varpas – svarbus Lietuvos istorijos žymuo, itin vertingas kultūros paveldas. Iš Pabaisko vyksite į svetingus Lukenskų namus kurti meną su Česlovu ir degustuoti Rūtos ruoštas kalendorines vaišes. Namų šeimininkas Česlovas pakvies pasižvalgyti po CHESIUX galeriją, o šeimininkė  Rūta pakvies gaminti arba vaišins sezoniniais patiekalais ir papasakos apie senovines kalendorines šventes. Pasisvečiavę pas Lukenskus, vyksite į Veprius, vieną įdomiausių, gausiai gamtos grožiu apdovanotą Ukmergės rajono vietovę. Pasivaikščiosite legendomis apipinto Veprių ežero su plaukiančiomis salomis pakrantėmis ir Veprių Kalvarijų (Kryžiaus) keliu, aplankysite Veprių krašto muziejų, kurį įkūrė šio krašto šviesuolis mokytojas J. Žentelis ir kt.  Prieš 165 milijonus metų  dabartinės Veprių seniūnijos teritorijoje nukrito 320 m diametro meteoritas ir išmušė virš 550 metrų gylio ir 8 kilometrų diametro kraterį. Smūgis prilygo 200 000 Hirosimos bombų. Veprių vardas (Weperen) pirmą kartą paminėtas 1384 m. Vygando Marburgiečio kronikose esančiame Kryžiuočių kelių aprašyme. Iš Veprių vyksite į Ukmergę. Patogiu taku užlipsite ant Šventosios upės ir Vilkmergėlės upelio santakoje stūksančio piliakalnio,  išgirsite miesto vardo kilmės legendas, jos gaubia ne tik miesto pavadinimą, bet ir Ukmergės piliakalnį. Dabar tai vienintelis Lietuvoje apšviestas piliakalnis. Klausydamiesi dainuojančių balandžių ir kalbančių skulptūrų, paklaidžiosite po autentiškus, įdomias istorijas menančius Ukmergės senamiesčio kiemelius.  Ukmergės senamiestis – vienas iš septynių vertingiausių Lietuvoje. Tai gerai išlikęs XIX a. pabaigos – XX a. pradžios urbanistikos paminklas.  Ukmergės senamiesčio kompleksas apima Kęstučio aikštę, į ją sueinančių pagrindinių Kauno, Gedimino, Vytauto ir Vilniaus gatvių atkarpas. Pastatai nuo XX a. pradžios liko beveik nepakitę.  Pasigrožėti nuostabia miesto panorama galėsite užkopę į 18 m  aukščio senosios gaisrinės bokštą,  pastatytą miesto galvos Stanislovo Kazimiero Kosakovskio  rūpesčiu  XIX a. pabaigoje. Vakare grįšite namo.

+6